Versija neįgaliesiems

A. Kubiliaus fotografijų rinkinys

Titulinis / Druskininkų miesto muziejus / Rinkiniai / Fotografijos / A. Kubiliaus fotografijų rinkinys

ALGIRDO JUOZO KUBILIAUS (1925-2000) FOTOGRAFIJŲ RINKINYS

Šių dienų istorikų, mokslininkų, etnografų dėmesys ir rūpestis - kaip galima daugiau rekonstruoti praėjusios, vakarykštės Lietuvos vaizdą. Ypač aktualios ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos kultūrai (o Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika 2001 m. yra įtraukta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą) studijos, aprašančios mažus beišnykstančius miestelius, kaimus, liaudies meną, medinę architektūrą, kaimų kapinaites ir kt. Tokiems tyrinėjimams reikalinga kokybiška ikonografinė medžiaga, kurios šiandien vis mažiau tikėtina surasti.
Druskininkų miesto muziejaus rinkiniuose yra saugoma gausi Algirdo Juozo Kubiliaus (1925–2000) fototeka, kuri yra puiki iliustracinė panašių tyrimų medžiaga. Muziejaus turimą fondą sudaro keliasdešimt tūkstančių fotonegatyvų, kai kurie iš jų yra paties autoriaus metrikuoti (nurodomas vietovės, piliakalnio, kapinių vietos ir pan. pavadinimai), bet taip pat iš jų daug ir tokių, kurių fotografas nespėjo aprašyti ir šiandien reikalauja nuodugnaus mokslinio tyrimo. 
Algirdas Juozas Kubilius gimė 1925 m. kovo 12 d. Lazdijų apskrities Puodžių vienkiemyje. Baigė Lazdijų gimnaziją, mokytojavo Veisiejuose. Kelerius metus gyveno Žemaitijoje. Studijavo Kauno kūno kultūros institute. Nuo 1960-ųjų, sudaręs sutartį su Kultūros ministerija, A. Kubilius keletą vasarų keliavo po Lietuvą, fotografavo piliakalnius bei juos aprašydavo. Pėsčiomis, dviračiu, apsistodamas nakčiai pas žmones, kaimų kultūros įstaigose, apėjo visą Lietuvą, surinko daug vertingos etnografinės medžiagos, neapsiribodamas sutartyje numatytomis temomis. Keliautojo entuziasto fotoobjektyvas taip pat užfiksavo ir kryžius, koplytėles, dar neišvežtas į muziejų, autentiškoje, meistro nužiūrėtoje vietoje.
Vėliau A.Kubilius dirbo Rumšiškių liaudies buities muziejuje. Tuo metu buvo populiari nuomonė, kad Lietuvoje jau neišliko nė vieno žemaitiško “numo” (seniausio lietuvių antžeminio gyvenamojo trobesio – be lubų, su atvira ugniaviete), bet Kubilius Plungės rajono Norvaišių kaime surado 19 amžiaus viduryje statytą, puikiai išsilaikiusį “numą”, kurį muziejus nusipirko iš savininko. Jo pastangomis Liaudies buities muziejuje atsirado mažažemio dzūkų valstiečio sodyba, perkelta iš Lazdijų rajono Rudaminos gyvenvietės.
Druskininkuose Algirdas Kubilius apsigyveno 1968 metais. Daug metų, visą Druskininkų meno gaminių įmonės “Ūla” aktyvios veiklos laikotarpį, dirbo fotografu, užfiksavo išleidžiamą produkciją, darė nuotraukas katalogams, reklaminiams leidiniams. Dviračiais, autobusais, geležinkeliu nuo Druskininkų apylinkių per Lietuvą, Gudiją iki Užkarpatės pilių ir Rusijos “Auksinio žiedo” miestų A.Kubilius keliavo su būriais turistų, pasakojo apie Lietuvos praeitį, išlikusius pėdsakus, dalinosi savo žiniomis, meile ir pasididžiavimo jausmu. Buvo surengęs kelias fotografijų parodas Druskininkuose, kurios dėl autoriaus kuklumo nebuvo pakankamai įvertintos, tačiau tai buvo reikšmingi įvykiai ne tik miesto, bet ir Lietuvos fotografijos dokumentikoje. Kadaise išleisti atvirukų komplektai “Lietuvos piliakalniai”, kurių vienas iš autorių buvo ir A. Kubilius, jau yra bibliografinė retenybė.
Druskininkietį A.J.Kubilių miesto inteligentai pažinojo ir kaip kultūrinių įvykių fotometraštininką, fiksavusį unikalius švenčių, dailininkų ir tautodailininkų parodų, koncertų kadrus.
2001 m., praėjus vieneriems metams po Algirdo mirties, visą šią gausią metraštinę fotomedžiagą besikuriančiam Druskininkų miesto muziejui padovanojo fotografo žmona – keramikė Halina Kubilienė.

Atgal Į viršų