Standartinis rėžimas

Lietuva Kovas 8, 2019

1949 m. birželio 14 d. Augsburge Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas paskelbė dokumentą „Lietuvių chartija“, išreiškiantį lietuvių išeivijos solidarumo principus. Lietuvių chartija tapo visų lietuvių bendruomenių, grupių ir visų susipratusių lietuvių moraline nuostata ir XX a. šeštame-devintame dešimtmetyje padėjo išlaikyti lietuvybę. Chartijoje paskelbti lietuvių solidarumo ir paramos vienas kitam principai Vakarų šalyse padėjo formuoti teigiamą lietuvių tautos įvaizdį, pačias lietuvių bendruomenes moraliai įpareigojo įvairiomis progomis tarptautinėms organizacijoms ir daugelio šalių vyriausybėms bei visuomenei priminti Lietuvos laisvinimo reikalą. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvių chartijos 70-ties metų sukaktį, 2019 metus paskelbė Pasaulio lietuvių metais.

Šią progą Muziejus pažymi dailės kūrinių paroda, suformuota iš lietuvių išeivių ir čia, okupuotoje bei išsilaisvinusioje Lietuvoje, kūrusių dailininkų darbų. Į vieningą ekspoziciją juos apjungė tas pats paveikslų motyvas – Lietuva ir Chartijoje 11-tame straipsnyje apibrėžtas postulatas: Visi lietuviai yra lygūs tos pačios tautos vaikai, tarp savęs broliai. Muziejus saugo tikrą Lietuvos dailės aukso fondą, surinktą įvairiais keliais. Išeivijos rinkinys suformuotas iš Druskininkų garbės piliečio P.Viščinio 1996 metais dovanotos paveikslų kolekcijos. Baigiantis II pasauliniam karui iš Lietuvos pasitraukė apie 100 dailininkų. Vokietijos ir Austrijos perkeltųjų asmenų stovyklos tapo lietuvių kultūros ir meno židiniais; čia lietuviai atkūrė daugelį Lietuvoje veikusių organizacijų ir draugijų, steigė mokyklas. 1946–1949 metais Freiburge veikė V. K. Jonyno iniciatyva įsteigta Dailės ir amatų mokykla. 1947 m. Freiburge įkurtas Lietuvių dailės institutas (iniciatorius V. Vizgirda; 1950 m. institutas perkeltas į Jungtines Amerikos Valstijas). 1948–1951 metais iš uždaromų perkeltųjų asmenų stovyklų dailininkai persikėlė į Prancūziją (P. Gailius, V. Kasiulis, Ž. Mikšys, A. Mončys), Jungtines Amerikos Valstijas (A. Galdikas, A. Varnas, V. Vizgirda ir kiti), Kanadą (T. Valius, Anastazija ir Antanas Tamošaičiai, H. J. Naruševičiūtė-Žmuidzinienė, 1906–1989), Australiją (V. Ratas-Rataiskis, A. Vaičaitis, A. Šimkūnas, T. Zikaras, H. Šalkauskas). 1957 m. Čikagoje įsteigta Čiurlionio dailės galerija tapo lietuvių išeivių kultūros, dailės sklaidos centru Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1977 m. Kingstone (Kanada) A. Tamošaitienės iniciatyva įsteigtas Lietuvių tautodailės institutas. 1985 m. Sidnėjuje G. Kazokienės pastangomis įsteigta Sidnėjaus lietuvių dailininkų draugija, rengtos lietuvių dailės parodos. Daugelio išeivijos menininkų kūrinius eksponuojame ir šioje parodoje.

Lietuvoje kūrusių dailininkų darbų atsiradimas Druskininkų miesto muziejuje turi savo istoriją. Daugelis kūrinių yra iš Druskininkuose XX a. aštuntame – dešimtame dešimtmetyje vykusių plenerų „M.K.Čiurlionio dienos“. Vienas iš jų Filomenos Linčiūtės-Vaitiekūnienės darbas eksponuojamas parodoje. Kita istorija susijusi su po II karo kuriamais Druskininkais. 1960 m. birželį kurorte pradėjo veikti nauja 72 kabinų purvo gydykla. Purvo gydyklos eksterjerą papuošė įmontuotos dailininko Boleslovo Klovos granito mozaikos „Ratnyčėlė“ ir „Nemunas“. Jokių sovietinių ideologinių ženklų, tik tautiniais drabužiais pasipuošę mergina ir vaikinas. Apie atidaryto objekto interjero dekoravimą netikėtai žinių atskleidė 2001–2003 m. Druskininkų gydyklų rekonstrukcija, kai tuometinis Gydyklų direktorius perdavė Muziejui 4 jau seniai šiluminiame mazge trūnijusius nurašytus, praktiškai išmestus aliejiniais dažais tapytus paveikslus. Nešvariomis, drėgnomis, vietomis su ištrupėjusiais dažais, pelėsiu apimtomis drobėmis niekas nenorėjo papuošti ne tik kad savo namų, bet ir savo sodo namelių sienų! Dailės kūriniai buvo tragiškos būklės ir prašėsi restauratoriaus rankos. Muziejus džiaugėsi gautu pasiūlymu ir prisiėmė saugoti niekam nebereikalingas vertybes, vėliau jas atidavė restauruoti. 2017 m. aukščiausios kategorijos molbertinės tapybos restauratorius VDA Paminklotvarkos katedros doc. Linas Lukoševičius baigė restauruoti šiuos 1959 m. sukurtus žymių Lietuvos tapytojų: Rimto Kalpoko (1908–1999), Aldonos Kabailaitės (g. 1930 m.), Petro Stausko (1919–2003), darbus. Visų paveikslų nugarines puses žymėjo popierinė etiketė „Lietuvos TSR dailės fondas“. Nepaisant to, žiūrinčiojo į drobę akis malonina ir glosto Lietuvos peizažas: rašytojos Žemaitės tėviškė, iškritęs pirmasis sniegas, pro šalį vingiuojanti upė ir tyvuliuojantys ežerai. Jokios propagandos, išskyrus išpažintą meilę Lietuvai. Visi restauruoti darbai rodomi ekspozicijoje.

Parodos lankytojui linkime: gerai įsižiūrėti į paveikslus, pamatyti juose tautinius lietuvio pasaulėjautos ženklus ir pritarti ekspozicijoje išpildytam, o Lietuvių Chartos išsakytam apibrėžimui: Lietuvis lieka lietuviu visur ir visada.

Icon Lietuva plakatas (1.6 MB)
Atgal Į viršų