Versija neįgaliesiems

A.Varno piešiniai Liepa 31, 2017

Icon A.Varno piešiniai (3.0 MB)

 

VASARIO 16-OSIOS KŪRĖJAI IR PUOSELĖTOJAI

ADOMO VARNO PIEŠINIAI DRUSKININKŲ MIESTO MUZIEJAUS 

2017 m. Lietuvos muziejų kelias pavadintas „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“. Jo idėja susieti  memorialinius muziejus, pristatyti jų eksponatus, vietoves, kitus atminties ženklus, tradicines šventes ir bendruomenes buriančius renginius. Juose prisimenami prie Lietuvos valstybės atkūrimo prisidėję ir ją puoselėję žmonės: rašytojai, švietėjai, dailininkai, nepriklausomybės akto signatarai ir kitos ryškios asmenybės.

Šioje parodoje eksponuojami Adomo Varno (1879-1979) sukurti įžymių lietuvių portretai, kurie savo gyvenimo darbus irgi skyrė Nepriklausomos Lietuvos idėjai. Muziejui juos padovanojo Domas ir Snieguolė Akstinai.  Šalia kiekvienam  lietuviui  pažįstamų  didžių tautos asmenybių:  Strazdelio, S.Daukanto, Maironio, A.Baranausko, M.Valančiaus, V.Kudirkos, M.K.Čiurlionio, Žemaitės portretų,  lygia greta pastatomi  žmonės, kurie toli nuo Lietuvos, egzilyje, toliau puoselėjo Vasario 16-osios idealus, savo kasdiene veikla įrodė neblėstantį tikėjimą Laisve ir Nepriklausomos Lietuvos ateitimi.  Tai — įžymūs dvasininkai: lazdijiškis kun. I.Albavičius, kun. Jonas Švagždys, rašytojai: Jurgis Jankus, „tautos dainiumi“ tituluojamas B. Brazdžionis, kun. Mykolas Vaitkus, įžymūs visuomeninkai: Vlado Putvinskio dukra Putvytė-Mantautienė, Moterų šaulių sąjungos ir visuomenės veikėja; karininkas Mantautas ir kiti. Visi jie – Bostono „Lietuvių enciklopedijos“ herojai. Jų kūryba ir rašto darbai sudaro didelę lietuvių išeivių leidinių bibliografijos dalį. Tokia biblioteka, patekusi kartu su P.Viščinio kolekcija, saugoma ir šio Muziejaus fonduose.

Paroda yra įdomi ir kaip Adomo Varno kūrybos reprezentacija. 1957 m. tėvų jėzuitų Čikagoje leistame žurnale „Laiškai lietuviams“ rašė jo redaktorius Juozas Vaišnys, S.J.: „Jeigu Basanavičių mes vadiname Lietuvos patriarchu, Jablonskį — kalbos tėvu, o Maironį — tautos dainiumi, tai Varną turime pavadinti lietuvių tautos dailės tėvu ir patriarchu.“ Jam pritaria ir dailininkas V. K. Jonynas: „Savo prigimtimi ir pozityviomis būdo savybėmis Adomas Varnas yra reta mūsų senosios menininkų kartos asmenybė. Jis sunkųjį mūsų tautos prisikėlimo, o taip pat atstatymo metą nebuvo jaunuolis be širdies ir dailininkas be pareigos. Priešingai, jį mes randame visose mūsų gyvenamo momento sukrėtimo valandose, pasirengusį ne tik patarti, bet ir patį dirbant darbą, kuris tuo metu atrodė būtinas. Ši jo būdo savybė dailininką Adomą Varną įrašo mūsų istorijos lapuosna ne tik kaip didįjį mūsų vyresniosios kartos kūrėją, jaunesnės kartos auklėtoją ir mokytoją, bet taip pat kaip nepamainomą visuomenininką, nudirbusį tokį barą, kad kiekvienos iš šių trijų sričių atskirai jau pakaktų nusipelnyti savosios tautos dėkingumui.“  

Adomo Varno (1879-1979) jaunystė sutapo su lietuvių tautinio išsivaduojamojo judėjimo nesulaikomo kilimo metais. Baigęs vidurinį mokslą Mintaujos gimnazijoje ir Kauno Kunigų Seminarijoje, A. Varnas studijavo meną Petrapilyje, Krokuvoje ir Ženevoje. Po to dar lankėsi Italijoje ir studijavo dailės kūrinius Florencijos, Romos, Neapolio ir Palermo meno muziejuose. Piešti jis pradėjo, dar kunigu seminarijoje tebebūdamas, bet su rimtesniais kūriniais pasirodė 1905 m. („Dailininkas ir elgeta“). Kiti žymesnieji jo tapybos darbai: „Dailininkas ir gamtininkas“, „Bangose“ (1911 m.), „Vienuolė“, „Vilnius po audros“. Galbūt labiausiai Varno mėgiama tapybos šaka — portretas. Jis yra nupiešęs daugybę portretų, tarp kurių paminėtini: Bronislavo Pilsudskio, Jablonskio, Baltrušaičio, Krupavičiaus. Paskutinis jo žymesnis kūrinys yra „Mindaugo karūnavimas“. A. Varnas yra dalyvavęs su savo kūriniais įvairiose dailės parodose Lietuvoje ir užsienyje: Kaune, Marijampolėje, savo gimtajame Joniškyje, Rygoje, Poznanėje, Zakopanėje, Clevelande, Čikagoje. Mokytojavo Voroneže ir Vilniuje.

Dailininkas skaudžiai išgyveno tėvynės praradimą, kai karui baigiantis teko trauktis į Vakarus, bet ir tremtyje jis surado jėgų prasmingai gyventi ir kurti. Adomas Varnas išėjo iš gyvenimo sulaukęs šimto su puse metų, sukūręs apie 1000 kūrinių, dar surengęs savo šimtųjų gimimo metinių parodą, per kurios atidarymą pareiškė pranašišką įsitikinimą, kad netrukus Lietuva atgaus Nepriklausomybę.

 

Atgal Į viršų