Versija neįgaliesiems
Titulinis / DIIC / Druskininkų vaizdai / Druskininkų vaizdų atvirukai

Druskininkų vaizdų atvirukai

Muziejuje kaupiami tik ikonografiniai (miesto vaizdą ar tų laikų aktualiją užfiksavę atvirukai): visi atvirukai su Druskininkų vaizdais, kaip atskiro laikotarpio, leidėjo, fotografo, atlikimo technikos, serijos, apipavidalinimo ir kitų požymių unikalus vienetas.
Visas rinkinys yra skirstomas į istorijos laikotarpius: carinį, I Pasaulinio karo, tarpukario, II Pasaulinio karo, tarybinio, šiandienos (nuo 1990 m. iki šių dienų).
Rinkinio  gausiausias segmentas – carinio ir tarpukario laikotarpio atvirukų kolekcija (iš viso:
691vnt.) Prie šios kolekcijos priskiriami ir Leono Baranovskio atvirukai. Muziejaus rinkinyje taip pat yra saugomos ir 4 suvenyrinės knygelės, sudarytos iš 10 – 17 vienetų išplėšiamų atvirukų.

Druskininkų leidėjai ir fotografai

Apie Druskininkų leidėjus kol kas turime ne daug duomenų. Tikriausiai gijos apie juos veda į Gardino archyvus, kurie nėra taip lengvai pasiekiami. Bet leidėjų gausa ir jų leidžiamos produkcijos kiekis leidžia manyti, kad atvirukas buvo paklausi prekė ir leidėjų verslas nebuvo nuostolingas. Druskininkuose atvirukais tais laikais prekiavo knygynai, privačios bibliotekos ir įvairios suvenyrų parduotuvėlės. Apie tokių firmų egzistavimą Druskininkuose duomenų teikia ne tik archyviniai dokumentai (piliečių prašymai atidaryti tokio pobūdžio įstaigą), bet ir tie patys atvirukai. 

Carinio laikotarpio leidėjai ir fotografai (1854 - 1915)

A.G. Syrkinas (A. G. Syrkin). Iš viso rinkinyje – 83 vnt.
Turėjo savo biblioteką ir knygyną Druskininkuose, Kurhauze (Kurzale, Vokszale). 


   

Atvirukas „Druskininkai. Kurzalas ir biblioteka“, XX a.pr.,
leidėjas A.G.Syrkinas. 

  Atvirukas „Druskininkai. Syrkino Kurzalas ir biblioteka“, XX a.pr., leidėjas A.G.Syrkinas.

Dirbo su spaustuve “Victoria” à Sedlce (Lenkija). Paliko vaizdą su vilos „Linksma“ savininko pavarde.

Atvirukas „Druskininkai. Kiersnovskio vila“, XX a.pr., leidėjas A.G.Syrkinas.


Kiti leidėjai

M.Ozuras (M.Ozur). Dirbo su spaustuve “Kurliandski magazyn”. Rinkinyje – 52 vnt.

G.Geršunas (G.Geršun) – 13 vnt.

S.Ganas (S.Gan) iš Gardino – 39 vnt.

J.Sliusarskis (J.Śliusarski) iš Varšuvos. Iš viso – 9 vnt. Dirbo su spaustuve FKZ. Dar fotografavo Suvalkus ir Varšuvą.

L.M.Gelgoras iš Gardino – 1 vnt.

L.Baranovskis (L.Baranowski) ir Emilija Baranovska (Emilja Baranowska) iš Druskininkų (Wierzbicki i S-ka) – 144 vnt.

Kebliausias klausimas, nustatant atviruko laikotarpį, iškyla datuojant Druskininkų fotografo Leono Baranovskio atvirukus. Kadangi pagal biografinius šio fotografo duomenis, jo autorystė yra neabejotina tik iki I pasaulinio karo. Fotografas mirė, liudininkų teigimu (archyvinių duomenų neturime), 1920 m.
Gali būti, kad L.Baranovskis dirbo su T.Chodzko ir vėliau perpirko jo įmonę. Tai visai pagrįsta versija, kadangi ir seniausioje Druskininkų fotoateljė reklamoje užfiksuota data (1885 m.) ir T.Chodzko fotoateljė naudojamas tas pats inventorius. Po L.Baranovskio mirties verslą paveldėjo kartu su juo  dirbusi žmona. Bet į mūsų akiratį pakliūna kita data 1914 m. balandžio 1 diena (kaip apsaugotos nuosavybės data), kuri yra spausdinama ant atvirukų  ir pasirašoma ne fotografo L.Baranovskio, o Emilijos Baranovskos vardu (orig. Nakl. E.Baranowskiej. Wlasnosc zastrežona 1914.IV.I“)  Ši data kelia versiją, kad galbūt tai yra po vyro mirties juridiškai įteisinto paveldėjimo ir verslo data. Išeitų, kad L.Baranovskis mirė anksčiau, ne 1920 metais, o iki 1914 m. Logiškai tai būtų galima paaiškinti, nes ir naujai spausdinti atvirukai nebuvo kitos autorystės, o tik atkartoti seni vaizdai.

    
Atvirukas „Druskininkai. Katalikų bažnyčia“, XX a. pr., leidėjas fot. L.Baranovskis.
   
Atvirukas „Druskininkai. Katalikų bažnyčia“, XX a.  pr., leidėja  E.  Baranovska.

Tokių, iš L.Baranovskio fotonegatyvų reprodukuotų atvirukų Emilija Baranovska  leido ir tarpukariu. Todėl tvarkant šių leidėjų atvirukus, iškyla laikotarpio nustatymo problema. Užfiksuotas vaizdas atviruke nebūtinai gali būti to laikotarpio, kuriuo jis buvo išleistas, ypač, kai susiduri su fotoatviruku, pažymėtu L.Baranovskio vardu, o jame vaizdas gali būti ir carinio laikotarpio, ir tarpukario.
Liudininkų teigimu, 1924 m. Emilija ištekėjo už kito fotografo Boleslovo Čerechovičiaus (Boleslaw Czerechowicz). Tarp druskininkiečių keliama versija, kad jis galėjo kurį laiką dirbti su L.Baranovskiu. Boleslovo Čerechovičiaus  akiai ir rankai priskiriamos fotografijos, kuriose užfiksuotas Lenkijos maršalas Juzefas Pilsudskis.  Deja, jo autorystė slepiasi po užpatentuotu firmos ženklu „fot. L.Baranowskiego“.
Istorijos tyrinėjimas užduoda daug klausimų. Kartais jiems išpainioti reikia labai daug duomenų. Gaila, kad kol kas nėra surastas L.Baranowskio ar jo motinos kapas. Po karo druskininkiečių gyventojų sąrašuose nebeliko ir sutuoktinių Čerechovičių pavardės. Bet smulkmenos, tokios, kaip užfiksuotos mažame leidinyje, atviruke, gali kartais sufleruoti ir kitas versijas, parodyti tyrinėjimo klaidas.


Atgal Į viršų