Versija neįgaliesiems
Titulinis / DIIC / Druskininkų istorijos apžvalga

Druskininkų istorijos apžvalga

     1941 m. birželio 22 d. prasidėjus karui, o 23 d. – Birželio sukilimui, mieste susikūrė partizanų būrys, o sudarius krašte lietuvių administraciją – ir lietuvių policija. Vermachto daliniai Druskininkus užėmė 1941 m. birželio 23 d. Tuo metu sudegė 6 sodybos; pirmosiomis dienomis vokiečių kareiviai išplėšė parduotuves, paėmė restorano ir “Maisto” bazės atsargas. 1941 m. liepos 12 d. buvo panaikinta lietuvių administracija ir įsteigta komendantūra; liepos 16 d. nuginkluota lietuvių policija. 1941 m. vokiečiai suformavo Ostlando provinciją, Druskininkus prijungė prie Rytprūsių (Ostprussen): buvo įvesti pinigai – reichsmarkė, įsteigta vokiečių ligoninė - kurortas tapo sužeistų vermachto karių gydymo ir poilsio vieta. Tik įkėlę kojas į kurortą, vokiečiai ėmėsi ir miestelio pavadinimo. Iš dviejų siūlomų variantų: Memeltalbad (Nemuno slėnio maudyklės) ar Salznicken (salz – vok. druska), - buvo pasirinktas pirmasis. Veikė ir keletas sanatorijų, taip pat “perkrikštytos” naujais vokiškais vardais, pavyzdžiui: “Kuckucknest” (“Gegutės lizdas” – taip vadinosi vienas dabartinės “Draugystės” sanatorijos pastatų), “Memel Blick” (Nemuno vaizdas). Dabartinės “Pavasario” parduotuvės vietoje buvo nedidelis aerodromas. 1941 m. rudenį mieste įsteigtas getas: į spygliuota viela aptvertą plotą buvo suvaryta apie 900 žydų; 1943 m. lapkričio 2 d. getas likviduotas, žydai išgabenti į Kolbasino koncentracijos stovyklą netoli Gardino. Taip buvo sunaikinta trečdalis Druskininkų gyventojų. Vokiečių okupacijos metu Gardino lietuvių komitetas įsteigė Druskininkuose lietuvišką mokyklą. 1944 m. liepos 14 d., po nedidelių kautynių, Druskininkus užėmė Raudonoji Armija. Pereinant frontui, kurortas didesnės žalos nepatyrė. Tai iš dalies liudija ir Raudonosios Armijos generalinio štabo 1944 – 1945 m. žemėlapyje užfiksuoto miesto plano schema ir joje pažymėti pastatai.
     Pirmaisiais pokario metais Druskininkų apylinkėse, kaip ir visoje Lietuvoje, vyko rezistencinė kova. Valsčiaus centru tapusiame mieste 1945 m. pabaigoje susidarė šešiolikos stribų būrys, stovėjo NKVD kariuomenės 34 šaulių pulko kuopa. 1945 m., prasidėjus vasaros sezonui, pradėjo veikti Gydyklos. 1950 m., pertvarkius Lietuvos administracinę sistemą, įsteigtas Druskininkų rajonas, funkcionavęs iki 1955 m.
     1953 m. Druskininkams suteiktas respublikos pavaldumo miesto statutas. Nuo to laiko kurorto plėtojimo problemas sprendė miesto Vykdomasis komitetas. Nuo 1955 m. kurortas pradėjo veikti visus metus. Druskininkams tapus itin populiariu Tarybų Sąjungos kurortu, žymiai pagausėjo pacientų ir poilsiautojų (1961 m. jų jau buvo 42 000). Imta statyti daug naujų sanatorijų ir poilsinių, plėsti esamas. Didėjant aptarnaujančiam personalui, augo ir nuolatinis miesto gyventojų skaičius. 1959 m. Druskininkuose gyveno 5765, 1970 m. – 11200, 1976 m. – 14200 žmonių. 1963 m. miestas užėmė 592 ha, 1976 m. – 2200 ha. 1963 m. jame buvo 43 gatvės ir skersgatviai arba jų užuomazgos. Miestas siūlė ne tik gydymo procedūras, gražią aplinką ir mineralinį vandenį, bet ir rūpinosi poilsiautojų laisvalaikiu. “Pasivaikščioję, prisikvėpavę aromatingų pušyno kvapų, pasiirstę ežere valtimi, jūs grįžtate į sanatoriją.
     Vakare – vėl kas nors įdomaus. Kurioje nors sanatorijoje – poilsio vakaras su įdomia programa: linksmais galvosūkiais, pokštais, klausimais – atsakymais, koncertu. Jus kviečia apsilankyti, ateiti į svečius. Kaip nenueisi, kai koncerto metu pasirodys iš Vilniaus atvykę artistai? Į kurortą dažnai atvažiuoja respublikos meno meistrai, įvairūs meniniai kolektyvai. Vasarą – atviroje estradoje, žiemą – sanatorijos klubo salėje, bet visada smagu paklausyti gero koncerto”. Tada Druskininkuose ypač populiarūs buvo saviveiklos kolektyvai: dainų ir šokių ansambliai, chorai, teatro būreliai. 1953 m. surengta Dainų šventė naujame Dainų slėnyje. Išliko ir šimtmečių išbandyta pramoga – kelionė garlaiviu. Reikšmingas kultūrinio gyvenimo įvykis Druskininkuose buvo M.K.Čiurlionio memorialinio muziejaus įsteigimas.


Atgal Į viršų