Versija neįgaliesiems
Titulinis / DIIC / Druskininkų istorijos apžvalga

Druskininkų istorijos apžvalga

     Tačiau XIX a. Druskininkai patyrė ir skaudžių sukrėtimų: dažni potvyniai nuniokodavo mineralinius šaltinius ir statinius, keletą kartų degė Gydyklos ir kiti kurorto pastatai. Druskininkų neaplenkė ir politiniai įvykiai. 1863 – 1864 m. sukilimas, apėmęs apie Druskininkus esančias gubernijų teritorijas, taip pat paliko pėdsakų Mineralinių vandenų gyvenime: nekilnojamąjį turtą galėjo įsigyti tik pravoslavai, laikinai nustojo veikti Nemuno perkėla, buvo sugriežtintas atvykimas į kurortą, netgi uždrausta viešose vietose kalbėti lietuviškai ir lenkiškai bei vilkėti gedulą reiškiančius juodos spalvos drabužius. Dėl to lankytojų srautas smarkiai sumažėjo, o visa tai žymiai paveikė miestelio biudžetą.
     1865 m., po įvykusių Druskininkų mineralinių vandenų pardavimo derybų, kurorto savininku tapo pulkininkas Konstantinas Štrandmanas. 1876 m. Druskininkų mineraliniai vandenys perėjo valstybės patarėjo Vladimiro Džuljanio nuosavybėn, o1882 m. Druskininkuose įsteigta akcinė bendrovė Druskininkų mineralinių vandenų draugija. Nuo to laiko prasidėjo naujas kurorto plėtros etapas. Suaktyvėjus miesto struktūrų gyvybingumui, Druskininkuose atidaryta biblioteka, fotografijos salonai, stomatologijos kabinetai, 1884 m. įsteigta Savanoriškoji gaisrininkų draugija. 1896 m. Gardino gubernijos valdybos Gydymo skyrius išdavė leidimą pardavinėti Druskininkų provizoriaus S.Milicerio sukurtą pušų ekstraktą vonioms, kurio sudėtis buvo aprobuota 1898 m. Sankt Peterburge vykusioje Gydymo ir higienos parodoje. 1907 m. Druskininkuose atidaryta laboratorija pušų eteriniam aliejui, pušų aromatiniam balzamui, ajerų aliejui gaminti. Šiuos produktus sėkmingai naudojo įvairioms gydymo procedūroms atlikti. 1870 m. Druskininkuose pradėti kumyso gamybos bandymai, o jau 1897 m. Paryžiuje vykusioje parodoje Druskininkų kumyso receptūra įvertinta aukso medaliu.
     Nuo 1875 m. buvo atliekami meteorologiniai stebėjimai. 1878 m. kaip Gydyklų filialas įsteigtas Gydomosios fizkultūros skyrius. 1899 m. vasarą įrengtos kaskados - maudyklės Ratnyčios upės žiotyse. Šalia buvo nutiesti ir pasivaikščiojimo takai. 1894 m. pradėjo veikti iki šiol išlikusi 150 vietų Gydykla.
     1910 m. Druskininkuose veikė viešbučiai: “Europa”, “Kurorto”; pensionatai: “Zacyšje”, “Bristol”; restoranas – pensionatas, pieno ferma, malūnas, gaisrininkų gurguolė, miesto valdyba, pašto – telegrafo skyriaus vartotojų draugija ir kt.
     Audringas mokslo – technikos progresas palietė ir kurortą. 1909 m. buvo pasirašyta sutartis su Gardino pašto – telegrafo skyriumi ir Varšuvos elektros įrenginių bendrove dėl telefono tinklo įsteigimo ir realizacijos projekto, kurioje buvo teigiama: “Dėl Gardino telefono tinklo vystymo ir Druskininkų kurorto atvykėlių patogumui projektuojama sujungti telefono linija Gardiną ir Druskininkus bei įrengti centrinę stotį pačiuose Druskininkuose”. Vėliau buvo suprojektuotas ir nuvestas telefoninis ryšys tarp Druskininkų ir Ratnyčios. Po trejų metų buvo sudaryta koncesinė sutartis tarp Gardino pašto – telegrafo apygardos ir Bialystoko elektros tinklų dėl elektros apšvietimo įvedimo Druskininkuose.

Atgal Į viršų